įteisėjimas

įteisė́jimas sm. (1) KŽ, įtéisėjimas (1) KŽ; LL267 → 1 įteisėti: 1. Ser, NdŽ. 2. NdŽ Neteisėtųjų vaikų įteisėjimas rš. 3. refl. Ser, NdŽ, KŽ Nuosprendžio įsiteisėjimas TTŽ. \ teisėjimas; įteisėjimas